Ar įveiksime lėtinį nuovargį?
Kaip galima būtų pagerinti savijautą, jei jau keletą metų kamuoja nuolatinis nuovargio jausmas, o poilsis neteikia jokio atsigavimo pojūčio? Kai kiekviena veikla vargina vis labiau ir labiau, sunku susikaupti, tinkamai išreikšti mintis, kamuoja nerimas, prislėgta nuotaika? Ką daryti kai dieną jaučiate mieguistumą, labai anksti prabundate rytais, jus vargina dažni galvos skausmai?
Lėtinis nuovargis
Jeigu išvardinti ar panašūs simptomai užtrunka ilgiau nei šešis mėnesius, gali būti, kad tai yra lėtinio nuovargio sindromas. Žinoma, patiems sau diagnozuoti ligų nereikėtų, ir tik atlikus išsamius tyrimus, bei neradus kitų ligų, galinčių sukelti panašius simptomus, galima galvoti apie lėtinį nuovargį. Kuris, beje, yra gana paplitusi liga ir, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad net 1 iš 300 žmonių turi šį sutrikimą. Moterims jis pasireiškia net tris kartus dažniau nei vyrams.
Ką galima daryti, kad susitvarkyti su lėtiniu nuovargiu
Visų pirma reikia suprasti, kad problema vystėsi ilgą laiką. Įrodyta, kad lėtinio nuovargio sindromas būdingesnis darbingo amžiaus žmonėms, ir kad ypač dažnai kamuoja moteris, kurios savęs netausoja, nori daug pasiekti karjeros srityje ir tuo pat metu būti atsidavusios šeimai. Kai ant savo pečių užsikrauname visą atsakomybę ir tiesiog verčiamės per galvą bandydami viską atlikti laiku ir tobulai, neturime kada pailsėti ir normaliai pavalgyti, net laisvalaikiu galvojame apie darbą. Ilgainiui pertemptas organizmas nebepajėgia susidoroti su milžiniškais reikalavimais ir išsikvepia, o tada pasipila jau minėti įvairūs negalavimai. Blogiausia tai, kad net ir pajutę minėtus negalavimus, mes dažniausiai nekreipiame dėmesio, nesustojame, o ir toliau „varome arklius“ pirmyn tol, kol paprasčiausiai nebeturime jėgų atlikti eilinius kasdieninius darbus. Ir kai bandome grįžti į sveikesnę būseną, turime suprasti, kad greitai teigiami pokyčiai neįvyks. Todėl stengdamiesi sau padėti turime apsišarvuoti kantrybe, atkaklumu, supratimu, atjauta ir meile sau.
Pradžioje pagelbėtų dienoraščio rašymas
Keletą savaičių registruokite savo darbines ir nedarbines veiklas kas valandą, tuo pačiu įvertindami energijos lygį, atliktus ar neatliktus planuotus darbus, papildomas veiklas. Dienoraštis padės suprasti, kuriuo metu jaučiatės energingiausias, o kuriuo – labiausiai pavargęs, įvertinti atliekamų darbų apimtis, jų būtinumą. Taip pat ir įvairias problemas, jų atsiradimo aplinkybes, laiką.
Veiklos susiplanavimas
Išanalizavus informaciją dienoraštyje, siūloma kruopščiai susiplanuoti dienos veiklas. Svarbiausius dienos darbus paskirti atlikti tuo laiku, kai jaučiatės energingiausiai. Netgi sveikų žmonių energijos lygis dienos bėgyje kinta, ir paprastai darbingiausiais mes jaučiamės 9 – 12 val. ryte arba 15 – 17 val. popiet. Todėl šį laiką reikėtų išnaudoti rimčiausiems darbams. Darbų nereikėtų prisiplanuoti daugiau, nei pajėgiame įveikti per turimą laiką, nes ilgas darbų sąrašas prieš akis didina įtampą. Arba juos reikėtų išskirstyti į darbus, kuriuos galime atlikti greitai, per kelias minutes, kuriems nereikia ypatingo susikaupimo, ir ilgiau trunkančius darbus. O tuos rimtus, didžiuosius darbus turėtume išdalinti į mažesnius etapus ir koncentruotis tik ties tuo vienu, mažuoju etapu.
Prioritetų perskirstymas
Gali būti, kad esate apsiėmę per daug darbų, galvodami, kad niekas kitas taip gerai visko nepadarys. Tačiau jei norite padėti sau, reikia pagalvoti, ar tikrai būtinai tik aš galiu paimti vaiką iš darželio, nors kad spėčiau laiku, turiu lėkti per viso miesto kamščius, vėluoju, dėl to patiriu didelę įtampą. Gal tai gali padaryti sutuoktinis, o gal – seneliai ar vyresnis vaikas?
Lankstumo formavimas
Nes ir sveiki žmonės tiek paros, tiek savaitės ar metų bėgyje jaučiasi skirtingai. Kartais energingi, kartais pavargę ir tai yra normalu. Reikia suprasti ir būti prisitaikius gyventi prie visokio energijos lygio svyravimų, nes bet kuriuo atveju jie svyruos. Todėl, pavyzdžiui, iš karto galima numatyti 5 – 10 min. pertraukėles kas valandą darbe, arba neplanuoti jokių rimtų ir daug dėmesio reikalaujančių darbų penktadieniais ar vakarais.
Fiziniai pratimai
Nors ir atrodo, kad jaučiant nuovargį fizinė veikla nuovargį dar padidins, iš tiesų yra atvirkščiai. Ir šiuo atveju reikia suprasti, kad mokysite save dirbti, sportuoti ar ilsėtis sąmoningai rūpindamiesi savo sveikata. Todėl sportuoti pradėkite palengva, nuo keleto 3-5 minutes trunkančių fizinių pratimų. Turėkite tikslą padidinti aktyvumą apie 20 procentų per 2-3 savaites, kol galėsite būti aktyvūs 30 minučių per dieną. Svarbu žinoti, kad jei palaipsniui didinsime aktyvumą, sėkmingiau išvengsime atkryčio. Ligos atkryčiai galimi, tačiau tai nepaneigia sveikimo.
Negatyvių minčių, prielaidų, įsitikinimų koregavimas
Tai labai svarbi gydymosi dalis, ir ją geriausia atlikti padedant specialistui psichoterapeutui. Nes mes labai dažnai neįvertiname savo mąstymo, emocinės būklės ir elgesio pasekmių. Viena iš simptomų atsiradimo priežasčių ir yra ta, kad esame linkę kelti sau didelius reikalavimus, linkę į perfekcionizmą. Be to, dažnai tokią savo sveikatos būklę, varginančius simptomus priimame kaip asmeninį pralaimėjimą, esame linkę vengti pripažinti emocijas, negebame tinkamai susidoroti su stresu.